M. Mačernis

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 51

įrašai

Priimtas sprendimas atnaujinti Maitinimo organizavimo bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašą, kuriam įsigaliojus, visose sostinės mokyklose pagreitės viešųjų pirkimų procesai, ugdymo įstaigų vadovams sumažės dokumentų derinimo procedūrų. Norima užtikrinti, kad bent vienas pietų komplektas (sriuba bei karštas patiekalas) kainuotų ne daugiau 1,53 Eur – neviršytų 1,5 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio. Įsigaliojus sprendimams, viešųjų pirkimų procedūros bus paprastesnės ir suteiks teisę pačioms mokykloms pasirinkti maitinimo paslaugos tiekėją viešųjų pirkimų būdu.

Nustatyti nauji 2018 metams žemės ir jos nuomos mokesčių tarifai. Kitais metais dalis vilniečių už žemę mokės mažiau: gyventojams bus taikomas 0,08 proc. žemės mokesčio tarifas, šiemet jis buvo 0,12 proc. Įmonėms žemės mokesčio tarifas nesikeis, jis liks toks pats kaip ir šiemet – 0,12 proc. Taip pat liks galioti 10 arų nepamokestinamojo dydžio lengvata pensinio amžiaus vilniečiams, neįgaliesiems bei nepilnamečiams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų.

Prasidėjo svarstymas dėl AB Vilniaus šilumos tinklų projekto dėl naujo karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio patvirtinimo. Lyginant su šiuo metu galiojančiu karšto vandens skaitiklio priežiūros mėnesiniu mokesčiu 0,78 Eur (be PVM), jis būtų sumažintas 0,01 Eur. Šiuo metu VŠT prižiūri 190 tūkst. klientams įrengtų karšto vandens skaitiklių. Bendrovės duomenimis, per ateinančius trejus metus jų kiekis gali išaugti iki 250 tūkstančių.

Prasidėjo svarstymas dėl vadinamojo turisto rinkliavos. Įvedus šią rinkliavą sostinės biudžetas nuo 2019 metų per metus turėtų pasipildytų apie 2 mln. eurų, o surinktos lėšos būtų skiriamos miesto tarptautiniam konkurencingumui didinti bei turizmo infrastruktūrai gerinti. Rinkliava būtų skaičiuojama nuo miesto svečių nakvynių skaičiaus. Nuo 2018 m. liepos siūlomas rinkliavos dydis asmeniui už suteiktą vieną nakvynę – 1 Eur. Pirmaisiais metais planuojama nuo rinkliavos atleisti turistų grupes, užsakančias ne mažiau kaip 10 kambarių, lengvatos taip pat numatomos ligoniams, vaikams iki 18 metų, neįgaliesiems ir tiems, kas ketina apsistoti Vilniuje mėnesį ir ilgiau. Per šešis šių metų mėnesius Vilniaus apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 0,5 mln. turistų, čia miesto svečiai praleido beveik 930 tūkst. naktų.

Nuomonė prieš balsavimą „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO TARIFŲ 2018 METAMS NUSTATYMO“

įrašai, kita

Kitiems metams planuojama pensininkams, neįgaliesiems ir nepilnamečiams, jei šių asmenų šeimose nėra darbingų asmenų, panaikinti 10 arų neapmokestinamo žemės sklypo ploto nustatymą. Jį nustatyti iki 1 aro. Tokiu būdu bus surinkta papildomai apie pusę milijono eurų. Iš pensininkų, neįgaliųjų ir nepilnamečių bus surinkta papildomai apie pusę milijono eurų. Ar tai yra mokesčių mažinimas? Mokesčių rinkimas nukreiptas į pensininkus? O kur kalbos ir ženklai kas liečia investicijų pritraukimą į Vilniaus miestą?

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad nustačius šių 2017 metais galiojantį 12 šimtųjų proc. tarifą bus išlaikoma stabili mokestinė aplinka. Bet tada kodėl palikus tą patį tarifą padidėja mokesčių surinkimas? 2018 metais prognozuojamos pajamos išauga nuo beveik 3 mln. Eur iki beveik 4 mln. Eur. Tai pokytis ne vienas ar du procentai, o šimtai tūkstančių eurų. Išvada seka, kad mokestinė aplinka keičiasi. Taigi, mokestinė aplinka keičiasi.

Sarkastiškai galima pridurti, kad įveskim daugiklį vienetą ir viską dauginkim iš jo. Ar kai mokesčiai didės, ar mažės šis daugiklis bus tikrai stabilus…

Taigi, toks supratimas dar vienas neigiamas ženklas įvairiems investuotojams.

Jeigu būtų tarifas 95 tūkstantosios procentų, tai tada tikrai reikštų žemės mokesčio tokį pat surinkimą koks jis buvo šiemet, t. y. jis vidutiniškai nedidinimas. Žinoma, mokesčius moka ne vidutiniai gyventojai, o konkretūs žmonės. Visgi atsižvelgiant į Vilniaus miesto Ekonomikos ir finansų komiteto svarstymus, matyti, kad miestas yra pajėgus žemės mokestį sumažinti iki minimalaus tarifo.

Atsirado siūlymų, kad nustatyti 4 šimtąsias procentų žemės mokestinės vertės tarifą visai kitai žemei fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims 24 šimtąsias procentų. Koks čia ženklas? Persiregistruoti visiems juridiniams asmenims žemę kaip fiziniams asmenims. O kaip daryti kitiems investuotojams? Jie mums nereikalingi? Ar pačios žemės turėjimas jau yra verslo pajamos, t. y. tik nuomos verslas Vilniaus miestui reikalingas?

Tad esamas mokesčių projektas yra tikrai stipriai taisytinas. Turėtų būti visiems vienodai ir aiškiai nustatyti minimalūs žemės mokesčiai. Taip pat turėtų būti paliktos esamos lengvatos sunkiau besiverčiantiems asmenims.

atviras laiškas partiečiams

kita

Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus miesto prezidiumas priėmė sprendimą sustabdyti dviem metam narystę partijoje man, Mindaugui Mačerniui, ir kitiems 3 bendraminčiams. Gaila, ne tik, kad sprendimas buvo priimtas už akių, bet ir patys Vilniaus miesto tarybos nariai, būdami šališki, kryptingai dalyvavo agitavime ir sprendimo priėmime. Sprendimas daugiau nei keistas, nes tokiu būdu pati partija Vilniaus miesto taryboje mums nurodo būti opozicija kai jos pačios kita frakcija yra pozicijoje. O juk kelių frakcijų buvimas nuo vienos partijos yra ne tik, kad galimas pagal partijos įstatus, bet ir suteikiantis daugiau galimybių pačiai partijai, nes jos abi gali veikti kaip viena frakcija per koalicinės frakcijos procedūrą.

Dar aiškiau išryškėja, jog kita nuomonė yra ne tik, kad netoleruojama, bet ir draustina. Visais svarbiais klausimais domėtis, žinoti ir suprasti pasidarė draustina. Argi tai žmonių teisių gynimo pavyzdys? Argi tai yra liberalizmas?

Ne tam dalyvauju politikoje, kad Liberalų Sąjūdžio partijos frakcijų nariams per balsavimą skaudėtų galvas dėl nežinia kokių sprendimų ar reiktų įrodyti kaip balsavai, bet tam kad būtų pasitikėjimas ir visi galėtų laisvai diskutuoti frakcijos ir partijos viduje. Gal net diskusijos pagaliau persikeltų iš frakcijų į pačią partiją, taip suteikdama pastarajai daugiau pasitikėjimo visuomenėje. Tik tada kai išdiskutuojama ir pradedama suprasti kur link einame ir ką galime nuveikti, tik tada kai yra konstruktyvi diskusija, tik tada kai nėra pykčio, pagiežos ar „raganų medžioklės“, tik tada jau galima priiminėti sprendimus, tik tada galima aiškinti ir agituoti viešumoje.

 

Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)

įrašai, kita

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ siekia įgyvendinti skirtingais prioritetais „Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio“ partijos rinkimų programos dalis nei „Liberalų sąjūdžio frakcija“, kurios veikla ne visada atitinka prieš rinkimus deklaruotas vertybes.

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ sieks, ko iki šiol ypač trūko, įgyvendinti „Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis“ rinkimų programoje numatytus ūkiškus miestui sprendimus ir smulkaus bei vidutinio verslumo skatinimą net jeigu tai reikštų buvimą opozicine frakcija. Pavyzdžiui „Tavo miestas“ programoje numatyta, „liberalai stengsis ne aklai surinkti kuo daugiau mokesčių, taip demotyvuodami norą ir entuziazmą dirbti, o visomis įmanomomis priemonėmis skatins gyventojų aktyvumą ir verslo sąlygų gerinimą“.

Šiuo pareiškimu buvusi tarybos narių grupė „Racionalios veiklos skatinimo grupė“ veiklą nutraukia, kuri buvo įkurta Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento 16 straipsniu, o jos nariai įkuria tarybos narių frakciją „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“.

Vadovaudamiesi Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento 15 straipsniu, jungiamės į Tarybos narių frakciją, kurios pavadinimas „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“. Šios frakcijos vadovu išrinktas Vidmantas Martikonis, o jo pavaduotojais Justina Kašėtaitė, Mindaugas Mačernis ir Šarūnas Skučas.

Mes, įsteigę šią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių frakciją „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“, pastebime dar kartą, kad kai kuriais atvejais miesto Taryboje priimami sprendimai yra vadovaujantis ne miesto interesais, bet siauresniais partiniais ir atskirų frakcijų interesais. Tokiu būdu priimti sprendimai ne visada yra vienodai naudingi ir Vilniaus miestui, ir patiems vilniečiams. Veikdami „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ frakcijoje mes sieksime, kad miestui svarbiuose klausimuose būtų balsuojama remiantis išimtinai kiekvieno grupės nario asmeniniais įsitikinimais ir sąžine, ką visi ir prisiekėme daryti darbo Vilniaus miesto taryboje pirmąją dieną. Sieksime, kad partiniai ar kitokie interesai principiniuose klausimuose netrukdytų balsuoti laisvai pagal sąžinę, ir sprendimai būtų priimami vadovaujantis ne asmeniniais, ne frakcijiniais, ir ne partiniais, bet vadovaujantis tik miesto gyventojų interesais.

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ yra atvira naujiems jos nariams.

Pasirašo frakcijos nariai.