Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus miesto prezidiumas priėmė sprendimą sustabdyti dviem metam narystę partijoje man, Mindaugui Mačerniui, ir kitiems 3 bendraminčiams. Gaila, ne tik, kad sprendimas buvo priimtas už akių, bet ir patys Vilniaus miesto tarybos nariai, būdami šališki, kryptingai dalyvavo agitavime ir sprendimo priėmime. Sprendimas daugiau nei keistas, nes tokiu būdu pati partija Vilniaus miesto taryboje mums nurodo būti opozicija kai jos pačios kita frakcija yra pozicijoje. O juk kelių frakcijų buvimas nuo vienos partijos yra ne tik, kad galimas pagal partijos įstatus, bet ir suteikiantis daugiau galimybių pačiai partijai, nes jos abi gali veikti kaip viena frakcija per koalicinės frakcijos procedūrą.
Dar aiškiau išryškėja, jog kita nuomonė yra ne tik, kad netoleruojama, bet ir draustina. Visais svarbiais klausimais domėtis, žinoti ir suprasti pasidarė draustina. Argi tai žmonių teisių gynimo pavyzdys? Argi tai yra liberalizmas?
Ne tam dalyvauju politikoje, kad Liberalų Sąjūdžio partijos frakcijų nariams per balsavimą skaudėtų galvas dėl nežinia kokių sprendimų ar reiktų įrodyti kaip balsavai, bet tam kad būtų pasitikėjimas ir visi galėtų laisvai diskutuoti frakcijos ir partijos viduje. Gal net diskusijos pagaliau persikeltų iš frakcijų į pačią partiją, taip suteikdama pastarajai daugiau pasitikėjimo visuomenėje. Tik tada kai išdiskutuojama ir pradedama suprasti kur link einame ir ką galime nuveikti, tik tada kai yra konstruktyvi diskusija, tik tada kai nėra pykčio, pagiežos ar „raganų medžioklės“, tik tada jau galima priiminėti sprendimus, tik tada galima aiškinti ir agituoti viešumoje.