Category: įrašai

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 51

įrašai

Priimtas sprendimas atnaujinti Maitinimo organizavimo bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašą, kuriam įsigaliojus, visose sostinės mokyklose pagreitės viešųjų pirkimų procesai, ugdymo įstaigų vadovams sumažės dokumentų derinimo procedūrų. Norima užtikrinti, kad bent vienas pietų komplektas (sriuba bei karštas patiekalas) kainuotų ne daugiau 1,53 Eur – neviršytų 1,5 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio. Įsigaliojus sprendimams, viešųjų pirkimų procedūros bus paprastesnės ir suteiks teisę pačioms mokykloms pasirinkti maitinimo paslaugos tiekėją viešųjų pirkimų būdu.

Nustatyti nauji 2018 metams žemės ir jos nuomos mokesčių tarifai. Kitais metais dalis vilniečių už žemę mokės mažiau: gyventojams bus taikomas 0,08 proc. žemės mokesčio tarifas, šiemet jis buvo 0,12 proc. Įmonėms žemės mokesčio tarifas nesikeis, jis liks toks pats kaip ir šiemet – 0,12 proc. Taip pat liks galioti 10 arų nepamokestinamojo dydžio lengvata pensinio amžiaus vilniečiams, neįgaliesiems bei nepilnamečiams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų.

Prasidėjo svarstymas dėl AB Vilniaus šilumos tinklų projekto dėl naujo karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio patvirtinimo. Lyginant su šiuo metu galiojančiu karšto vandens skaitiklio priežiūros mėnesiniu mokesčiu 0,78 Eur (be PVM), jis būtų sumažintas 0,01 Eur. Šiuo metu VŠT prižiūri 190 tūkst. klientams įrengtų karšto vandens skaitiklių. Bendrovės duomenimis, per ateinančius trejus metus jų kiekis gali išaugti iki 250 tūkstančių.

Prasidėjo svarstymas dėl vadinamojo turisto rinkliavos. Įvedus šią rinkliavą sostinės biudžetas nuo 2019 metų per metus turėtų pasipildytų apie 2 mln. eurų, o surinktos lėšos būtų skiriamos miesto tarptautiniam konkurencingumui didinti bei turizmo infrastruktūrai gerinti. Rinkliava būtų skaičiuojama nuo miesto svečių nakvynių skaičiaus. Nuo 2018 m. liepos siūlomas rinkliavos dydis asmeniui už suteiktą vieną nakvynę – 1 Eur. Pirmaisiais metais planuojama nuo rinkliavos atleisti turistų grupes, užsakančias ne mažiau kaip 10 kambarių, lengvatos taip pat numatomos ligoniams, vaikams iki 18 metų, neįgaliesiems ir tiems, kas ketina apsistoti Vilniuje mėnesį ir ilgiau. Per šešis šių metų mėnesius Vilniaus apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 0,5 mln. turistų, čia miesto svečiai praleido beveik 930 tūkst. naktų.

Nuomonė prieš balsavimą „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO TARIFŲ 2018 METAMS NUSTATYMO“

įrašai, kita

Kitiems metams planuojama pensininkams, neįgaliesiems ir nepilnamečiams, jei šių asmenų šeimose nėra darbingų asmenų, panaikinti 10 arų neapmokestinamo žemės sklypo ploto nustatymą. Jį nustatyti iki 1 aro. Tokiu būdu bus surinkta papildomai apie pusę milijono eurų. Iš pensininkų, neįgaliųjų ir nepilnamečių bus surinkta papildomai apie pusę milijono eurų. Ar tai yra mokesčių mažinimas? Mokesčių rinkimas nukreiptas į pensininkus? O kur kalbos ir ženklai kas liečia investicijų pritraukimą į Vilniaus miestą?

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad nustačius šių 2017 metais galiojantį 12 šimtųjų proc. tarifą bus išlaikoma stabili mokestinė aplinka. Bet tada kodėl palikus tą patį tarifą padidėja mokesčių surinkimas? 2018 metais prognozuojamos pajamos išauga nuo beveik 3 mln. Eur iki beveik 4 mln. Eur. Tai pokytis ne vienas ar du procentai, o šimtai tūkstančių eurų. Išvada seka, kad mokestinė aplinka keičiasi. Taigi, mokestinė aplinka keičiasi.

Sarkastiškai galima pridurti, kad įveskim daugiklį vienetą ir viską dauginkim iš jo. Ar kai mokesčiai didės, ar mažės šis daugiklis bus tikrai stabilus…

Taigi, toks supratimas dar vienas neigiamas ženklas įvairiems investuotojams.

Jeigu būtų tarifas 95 tūkstantosios procentų, tai tada tikrai reikštų žemės mokesčio tokį pat surinkimą koks jis buvo šiemet, t. y. jis vidutiniškai nedidinimas. Žinoma, mokesčius moka ne vidutiniai gyventojai, o konkretūs žmonės. Visgi atsižvelgiant į Vilniaus miesto Ekonomikos ir finansų komiteto svarstymus, matyti, kad miestas yra pajėgus žemės mokestį sumažinti iki minimalaus tarifo.

Atsirado siūlymų, kad nustatyti 4 šimtąsias procentų žemės mokestinės vertės tarifą visai kitai žemei fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims 24 šimtąsias procentų. Koks čia ženklas? Persiregistruoti visiems juridiniams asmenims žemę kaip fiziniams asmenims. O kaip daryti kitiems investuotojams? Jie mums nereikalingi? Ar pačios žemės turėjimas jau yra verslo pajamos, t. y. tik nuomos verslas Vilniaus miestui reikalingas?

Tad esamas mokesčių projektas yra tikrai stipriai taisytinas. Turėtų būti visiems vienodai ir aiškiai nustatyti minimalūs žemės mokesčiai. Taip pat turėtų būti paliktos esamos lengvatos sunkiau besiverčiantiems asmenims.

Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)

įrašai, kita

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ siekia įgyvendinti skirtingais prioritetais „Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio“ partijos rinkimų programos dalis nei „Liberalų sąjūdžio frakcija“, kurios veikla ne visada atitinka prieš rinkimus deklaruotas vertybes.

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ sieks, ko iki šiol ypač trūko, įgyvendinti „Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis“ rinkimų programoje numatytus ūkiškus miestui sprendimus ir smulkaus bei vidutinio verslumo skatinimą net jeigu tai reikštų buvimą opozicine frakcija. Pavyzdžiui „Tavo miestas“ programoje numatyta, „liberalai stengsis ne aklai surinkti kuo daugiau mokesčių, taip demotyvuodami norą ir entuziazmą dirbti, o visomis įmanomomis priemonėmis skatins gyventojų aktyvumą ir verslo sąlygų gerinimą“.

Šiuo pareiškimu buvusi tarybos narių grupė „Racionalios veiklos skatinimo grupė“ veiklą nutraukia, kuri buvo įkurta Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento 16 straipsniu, o jos nariai įkuria tarybos narių frakciją „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“.

Vadovaudamiesi Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento 15 straipsniu, jungiamės į Tarybos narių frakciją, kurios pavadinimas „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“. Šios frakcijos vadovu išrinktas Vidmantas Martikonis, o jo pavaduotojais Justina Kašėtaitė, Mindaugas Mačernis ir Šarūnas Skučas.

Mes, įsteigę šią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių frakciją „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“, pastebime dar kartą, kad kai kuriais atvejais miesto Taryboje priimami sprendimai yra vadovaujantis ne miesto interesais, bet siauresniais partiniais ir atskirų frakcijų interesais. Tokiu būdu priimti sprendimai ne visada yra vienodai naudingi ir Vilniaus miestui, ir patiems vilniečiams. Veikdami „Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ frakcijoje mes sieksime, kad miestui svarbiuose klausimuose būtų balsuojama remiantis išimtinai kiekvieno grupės nario asmeniniais įsitikinimais ir sąžine, ką visi ir prisiekėme daryti darbo Vilniaus miesto taryboje pirmąją dieną. Sieksime, kad partiniai ar kitokie interesai principiniuose klausimuose netrukdytų balsuoti laisvai pagal sąžinę, ir sprendimai būtų priimami vadovaujantis ne asmeniniais, ne frakcijiniais, ir ne partiniais, bet vadovaujantis tik miesto gyventojų interesais.

„Racionalios veiklos skatinimo frakcija (liberalai)“ yra atvira naujiems jos nariams.

Pasirašo frakcijos nariai.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 49

įrašai

Vyko Almos Vaitkunskienės atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto miesto mero argumentuoto nepasitikėjimo ja, bet ji liko jose. Taigi aiškiai pasimatė, kad miesto tarybos nariai veikia ne tik per miesto merą, bet ir per administracijos direktorių. Labai akivaizdu, kad niekas nebuvo pasiruošęs tokio tipo savivaldai ir dabar kyla daug nesusipratimų iš visų pusių.

Patvirtinti Vokės Senslėnio šlaitų geomorfologinio draustinio ir kitų draustinių nuostatai ir pagal vyriausybes atstovo pastabas želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo pakeitimai.

Priimtas svarstymui UAB ,,Vilniaus valda“ tiekiamos šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų perskaičiavimas, kur kainos šiek tiek turi sumažėti.

bendražygiai, liberalai,

įrašai, kita

Partija išgyvena labai sunkų laikotarpį, tačiau negalime susigūžti, užsisklęsti savo problemose. Priešingai, mūsų rinkėjai laukia aiškaus, energingo, kūrybingo ir rezultatyvaus partijos veikimo. Savo idėjomis ir darbais turime įrodyti, kad mums skirti iššūkiai yra įveikiami. Ypatingai liberalų balsas ir veiksmai yra reikalingi dabar, kada politinių vizijų rinka yra visiškai išsekusi, o politinių idėjų trūkumą bandoma dangstyti skambiais draudimais ir primityviomis viešųjų ryšių akcijomis. Lietuvos politikoje beveik neliko turinio ir ne kas kitas, o mes, liberalai, privalome jį užpildyti. Kol kitos partijos perstumdo kėdes, rezga intrigėles savo politinėje virtuvėje, mes turime atsakyti į tai su savo pasiūlymais kaip spręsti aktualiausias šio laikmečio Lietuvos žmonių problemas.

Pastaruoju metu liberalai daug pastangų skiria žmogaus teisių, socialinės politikos, švietimo temoms. Ir tai yra gerai. Reikia pastebėti, kad į antrą planą nueina labai svarbūs klausimai tokie, kaip ekonomikos, mokesčių politikos ir racionalaus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo.

Norint atstatyti šią idėjų pusiausvyrą reikia kryptingų pastangų tiek partijos viduje, tiek išorinėje jos veikloje. Tam tikslui pasiekti yra kuriama Racionalios veiklos skatinimo grupė. Kažkada liberalai garsėjo, kaip partija sugebanti generuoti liberalios ekonomikos idėjas, kurios dažnai pralenkdavo laiką, bet būdavo labai naudingos Lietuvos pažangai. Mažesnis GPM, moksleivio krepšelis, profesionali kariuomenė yra jau seniai veikiantys šalyje dalykai, kuriuos pirmieji pasiūlė liberalai.

Laikas susigrąžinti ekonominių idėjų lyderių vaidmenį Lietuvos politikoje.

Kviečiame visus neabejingus palaikyti Racionalios veiklos skatinimo grupės įkūrimą ir tapti jos nariais. Kviečiame dalintis liberalios ekonomikos, mokesčių politikos, racionalaus viešojo sektoriaus valdymo idėjomis. Ši grupė sieks, kad jūsų pasiūlymai būtų diskutuojami ir taptų partijos programos dalimi, bei kad jie būtų įgyvendinami visuose politiniuose lygmenyse: tiek savivaldos, tiek regioniniame, tiek nacionaliniame, tiek Europiniame.

Vilniaus miesto Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijoje tokia grupė jau susikūrė ir tai yra geras startas veiklą išplėsti visos partijos mastu.

 

Grupės iniciatoriai Vilniaus miesto tarybos, Liberalų sąjūdžio nariai:

Mindaugas Mačernis mindaugas.macernis@vilnius.lt

Vidmantas Martikonis vidmantas.martikonis@vilnius.lt

Šarūnas Skučas sarunas.skucas@vilnius.lt

http://www.liberalai.lt/vilniaus-miesto-taryboje-ikurta-racionalios-veiklos-skatinimo-grupe/

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 48

įrašai

Pranešimas Tarybos posėdyje

Vadovaudamiesi Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento 16 straipsniu, mes, Mindaugas Mačernis, Vidmantas Martikonis ir Šarūnas Skučas jungiamės į Tarybos narių grupę sąlyginiu pavadinimu „Racionalios veiklos skatinimo grupė“. Šios grupės vadovu išrinktas Vidmantas Martikonis, o jo pavaduotojais Šarūnas Skučas ir Mindaugas Mačernis.

Mes, įsteigę šią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių grupę „Racionalios veiklos skatinimo grupė“, pastebėjome, kad kai kuriais atvejais miesto Taryboje priimami sprendimai vadovaujantis ne miesto interesais, bet vadovaujantis siauresniais partiniais ir atskirų frakcijų interesais. Tokiu būdu priimti sprendimai ne visada yra vienodai naudingi ir Vilniaus miestui, ir patiems vilniečiams. Veikdami Racionalios veiklos skatinimo grupėje mes sieksime, kad miestui svarbiuose klausimuose būtų balsuojama remiantis išimtinai kiekvieno grupės nario asmeniniais įsitikinimais ir sąžine, ką visi ir prisiekėme daryti darbo Vilniaus miesto taryboje pirmąją dieną. Sieksime, kad partiniai ar kitokie interesai principiniuose klausimuose netrukdytų balsuoti laisvai pagal sąžinę, ir sprendimai būtų priimami vadovaujantis ne asmeniniais, ne frakcijiniais ir ne partiniais, bet vadovaujantis tik miesto gyventojų interesais.

Pasirašo aukščiau įvardinti miesto tarybos nariai.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 47

įrašai

Tarybos narių dauguma nusprendė daryti pertrauką tik prasidėjus posėdžiui, nes sugedo balsavimo sistemos serveriai… proga pareklamuoti merą kas kaip išmano. Jeigu rimčiau tai dabar daugumai tarybos narių didžiausia Vilniaus miesto problema kaip reiktų balsuoti XI amžiuje, t. y. mąstymas apie save.

TĘSINYS BUS VĖLIAU
TĘSINYS su svarbesniais sprendimais:

Pradėtas svarstymas nutarimas paremti Senamiesčio kultūros paveldo pastatų išorės tvarkybą. Tam savivaldybė skirtų pusę reikalingų lėšų, o likusią dalį susimokėtų patys pastatų savininkai. Šiais metais būtų sutvarkyti pirmieji du daugiabučių statinių fasadai (Aušros Vartų g. 15 ir Liejyklos g. 6) ir savivaldybė tam skirtų 35 tūkst. eurų. Abiejų pastatų fasadų tvarkybos techniniai projektai jau yra parengti, tad visi darbai galėtų būti atlikti šiemet. Vilniaus Senamiestyje yra apie 1500 pastatų iš kurių 95 procentai yra kultūros paveldo statiniai ir apie 500 statinių reikia atnaujinimo.

Pritarta „Vilniaus šilumos tinklai“ 30 mln. eurų investicijai į tinklą apie pagal ilgalaikio 2017–2019 metų investicijų plano pakeitimus. Per trejus metus leis atnaujinti apie 25 km tinklų, kurie eksploatuojami 40–60 metų. Išmetamo į aplinką CO2 turėtų sumažėti 1535 tonomis.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 46

įrašai

Didžiausių sostinės švenčių (pvz. Dainų šventės ir kt.) dalyviai galės pasinaudoti viešojo transporto lengvatomis – važiuoti į renginius nemokamai arba sumažinta kaina. Atsiras vienos dienos renginio dalyvio bilietai sumažinta kaina, kuriuose dalyvauja bent 500 dalyvių.

Per šių metų 7 mėn. bene pirmą kartą Vilniaus miesto biudžetas gerokai viršytas.

Šiemet būtiniausioms darželių reikmėms bus skyrta papildomas 4,4 mln. Eur finansavimas ir patvirtinta aiškesnė finansavimo išlaidų tvarka, pagal kurią įstaigos privalės užtikrinti visas reikalingas priemones mažiausiems vilniečiams. Meras dr. Remigijus Šimašius pasidžiaugė, kad visi Vilniaus trimečiai vaikai šiemet turi galimybę lankyti darželį Vilniuje, o pasiekti minimalūs poreikiai toliau bus plečiami ir gerinamos sąlygos.

Tuo tarpu Gedimino kalnas jau turi pradinius ženklus, kad kažkas pradedama daryti:

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR.45

įrašai

Pradėtas svarstymas dėl sporto aikštyno prie Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, kuris pagal projektus yra tinkamas profesionalioms varžyboms (tokie stadijonai Vilniuje yra 5). Jis turėtų atitikti du reikalavimus: ir gimnazijos poreikius tenkinti, ir sudaryti galimybes naudotis kaip miesto aikštynu. Į sporto aikštyną pagal parengtą techninį projektą Konkurso nugalėtojai turės investuoti apie 700 tūkst. Eur.

Daugelis kitų klausimų buvo nagrinėjami susijusių su labai lokaliomis bendruomenėmis ir konkrečiais asmenimis.