VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR.59

Vilniaus miesto savivaldybė išsakė pastabas viešbučio Vasario 16-osios g. 1 projektui ir išduos statybos leidimą tik tuomet, kai bus atsižvelgta į minėtas pastabas. Paviešintose vizualizacijose, architekto teigimu, siūlomi viešbučio fasadai per aktyvūs ir margi, taip konkuruodami su šalia esančia Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vertikale ir išliekančiais senųjų pastatų tūriais. Šiuo klausimu šiandien savivaldybės taryboje po pateikimo pritarta dviejų rezoliucijų projektams, kurie bus toliau svarstomi komitetuose ir frakcijose. Viena iš rezoliucijų yra mažumos ir kita valdančios daugumos… Kas valdo miestą lieka neaišku.

Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ dalyviams – nemokamas viešasis transportas. Beveik 40 tūkstančių šventėje dalyvausiančių atlikėjų nuo birželio 30 dienos iki liepos 6-osios viešuoju transportu Vilniuje galės naudotis nemokamai. Tokiu būdu šiemet Vilniaus savivaldybė oficialiai tapo dainų šventės rėmėja, kuri 100-mečio dainų šventei suteikia apie 150 tūkst. eurų vertės dovaną. Šventės dalyviai turės pateikti viešojo transporto keleivių kontrolei patvirtinantį dokumentą su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ suteikta specialia žyma.

Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų. Ne mažiau kaip 85 proc. iš Savivaldybės skiriamų lėšų bus nukreiptos atlyginimams ar naujų šeimos gydytojų pareigybių steigimui, ne daugiau kaip 15 proc. – kitoms įstaigų reikmėms, kurios sudarys geresnes darbo sąlygas, mažins laukimo eilę, didins paciento apžiūros laiką. Medikų atlyginimų padidinimui metams Vilniui prireiks iki 4 mln. eurų.

Nuo gegužės 1 d. keturis kartus sumažinama naudojimosi „Statyk ir važiuok“ („Park & Ride“) aikštelėmis Vilniuje kaina, kuris palaipsniui bus didinamas. Šiuo metu galiojantis 2 eurų už dienos bilietą mokestis, į kurį įeina parkavimas „Statyk ir važiuok“ aikštelėje ir kelionės viešuoju transportu visą dieną, bus keičiamas į 50 euro centų.

Priimtas sprendimas dėl priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2018–2019 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Dėl didelio būsimų pirmaklasių skaičiaus Verkių, Pilaitės, Karoliniškių ir Žirmūnų seniūnijose 2018–2019 mokslo metams nebus formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės 4 bendrojo ugdymo mokyklose: Vilniaus Baltupių progimnazijoje, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje ir Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. 2017–2018 m. m. buvo 315 priešmokyklinio ugdymo grupių (5736 vaikai). 2018–2019 m. m. teikiamas tvirtinti priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius – 300. Planuojama priimti 6451 vaiką, iš jų 248 ikimokyklinio ugdymo įstaigose priešmokyklinio ugdymo grupėse – 5449 vaikus, 52 bendrojo ugdymo įstaigose priešmokyklinio ugdymo grupėse – 1002 vaikus. Palyginus su 2017–2018 m. m., bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose sumažės 15 priešmokyklinio ugdymo grupių. Dėl sumažėjusio priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2018–2019 m. m., bus steigiamos mišrios ikimokyklinio ugdymo grupės bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose bus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų.

Sutikta iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinę įstaigą Vilniaus „Santaros“ progimnaziją. Biudžetinė įstaiga Vilniaus „Santaros“ progimnazija prijungiama prie biudžetinės įstaigos Vilniaus „Santaros“ gimnazijos. Po reorganizavimo biudžetinė įstaiga Vilniaus „Santaros“ progimnazija baigs savo veiklą, biudžetinė įstaiga Vilniaus „Santaros“ gimnazija tęs savo veiklą. Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Vilniaus „Santaros“ gimnazija vykdys pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo ir akredituotą vidurinio ugdymo programas kartu su Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo sampratos elementais.

Nagrinėta dėl mokslo (čia turima galvoje mokinimosi) paskirties objektų statybų. Numatoma statyti mokslo (t. y. mokinimosi )paskirties objektus: ikimokyklinio ugdymo įstaigą Bajorų kel. g. 10; ikimokyklinio ugdymo įstaigą Žemynos g. 2 C; Vilniaus Gabijos gimnazijos pastatą, Pašilaičių g. 13; Vilniaus Balsių mokyklos pastatą, Bubilo gatvėje, mokslo (t. y. mokinimosi) paskirties pastatą, Tolminkiemio g.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 58

Nuo gegužės mėnesio atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai kainuos trečdaliu mažiau, o kai kurioms gyventojų grupėms ši paslauga atpigs kone perpus. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tiksliau sprendimą priėmė ne dėl kainos mažinimo, o kad keisis atliekų tvarkymo kainodara – tad gali atsirasti naujų eilučių dėl ko reiktų kreiptis į savivaldybės administraciją ar nėra papildomai kaip nors piktnaudžiaujama. Skaičiuoklė galutiniame sprendime kažkodėl pasikeitė ir dabar ji tokia: https://sivasa.lt/lt/naudinga-informacija-ir-nuorodos/vietines-rinkliavos-skaiciuokle/ . Daliai gyventojų kurių gyvenamasis plotas didesnis paslaugos gali brangti (kukį išsakė motyvą ir priežastis nedėstysiu, nes jie tiesiog per daug ciniški), o pagal faktinį šiukšlių kiekį pilnos kainodaros dar ilgai nebus. Kadangi rinkliava nėra visiškai teisėta ir, dar daugiau, nėra pasiruošta, kad visiems rinkliava būtų teisingai taikoma, tai nuo kitų metų Sausio 1 d. keisis vėl tvarka ir bus įmokos. Permokos, kurios buvo iki šiol grąžinamos nebus ar bent jau dabar tikrai neplanuojamos. Mano siūlymu, šios nauja kitų metų būsimą tvarką perkelti į šių metų rugsėjį nebuvo palaikyta, nes darbuotojams ir vežėjams bus daug darbo… manau daugiau komentarų nereikia. Visgi, gerai tai, kad kai kuriems gyventojams turėtų atpigti šios paslaugos 🙂

Sostinės Tarybai pateikta iš naujo peržiūrėti naudojimosi „Statyk ir važiuok“ („Park & Ride“) aikštelėmis Vilniuje kainą. Pateikta svarstymui, kad nuo gegužės 1 d. keturis kartus sumažinti šiuo metu galiojantį 2 eurų už dienos bilietą mokestį iki 50 euro centų. Į mokestį įeitų parkavimas „Statyk ir važiuok“ aikštelėje ir kelionės viešuoju transportu visą dieną. Tad apsimokės ne įsigyti dienos bilietą, bet gauti dienos bilietą už paliktą aikštelėje automobilį. Manau, kad netoliese savo kiemuose parkuojantys gyventojai galės pasinaudoti galimybe įsigyti dienos bilietą pigiau ir taip bus pateisintos aikštelės: 90 dienų bilietas be lengvatų kainuoja 72-81 Eur, tai čia gautųsi 45 Eur (? :). Beje, administracija džiaugėsi, kad viena aikštele jau naudojamasi dažniau, kuri kaip tyčia yra netoli Senukų prekybos centro (bet taip ir nutylėjo ar jie važiavo viešu transportu į centrą ar nuėjo į prekybos centrą…).

Eilinį kartą, kaip numetė kažkas repliką „tradicinis klausimas – reikia bendru sutarimu“, miesto taryba patvirtino privataus turto nusavinimą: savivaldybė perėmė į būtų kainą įskaičiuotą infrastruktūrą neatlygintinai (jeigu atsisakytų perduoti – tai savivaldybės įmonei, taip spėju tiesiogiai ar netiesiogiai, pavesta atsisakyti teikti paslaugas) ir jį perdavė savo akcinei bendrovei pasididindama savo dalies kapitalą (jau kaip vertingą turtą).

Patvirtintos stotelių pagal apreikalavimą taisyklės ir pagaliau jos tampa aiškesnės. Jų mieste yra sumažėję iki 6 (anksčiau buvo 10). Kol kas vis tiek tokių stotelių naudojimasis iki galo nėra aiškus: norit išlipti bus galima paspausti STOP mygtuką, o jei jis neveikia ar jo nėra – reiks prašyti vairuotojo, kad sustotų. Tuo tarpu vairuotojas pats įvertins ar stoti tokioje stotelėje, jeigu joje stovi žmonės. Miesto meras užtikrino, kad tokių stotelių nebus centrinėje miesto dalyje, bet galėtų jų daugiau atsirasti priemiesčiuose su galimybe naudotis ne piko metu. Visgi gerai, kad atsiranda jų reglamentavimas, nes atsiranda galimybė greičiau plėsti ir tankinti stotelių tinklą.

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 57


Tarp Gedimino pr. 7 ir 9 pastatų esanti gatvė ilgus dešimtmečius buvo bevardė, tačiau išlikę kartografiniai dokumentai ir žemėlapiai byloja, kad XIX amžiaus pabaigoje ir iki 1930 metų ši gatvė vadinosi tuo pačiu – Šv. Jurgio gatvės vardu, kuriuo taryboje vėl ji pavadinta. Šv. Jurgio simbolika iki šiol puošia Gedimino pr. 20 numeriu pažymėtą pastatą, nes anksčiau Šv. Jurgio vardu vadinosi ir dabartinis Gedimino prospektas, o vos už keliasdešimties metrų stovi Šv. Jurgio bažnyčia. Šv. Jurgis laikomas antruoju Lietuvos globėju po Šv. Kazimiero.

Balandžio 23 d. minime šv. Jurgį, kuris gimė apie 275 ar 281 m., o mirė 303 m. balandžio 23 d., buvo kankinys. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a. tačiau, nežiūrint tokios pagarbos, trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimą ir kankinystę. Tikra yra tik tai, kad jis buvo krikščionis kareivis, nukankintas Palestinoje. Viduramžių kryžiaus žygių dalyviai jį buvo pasirinkę savo globėju, taip Jurgio kultą išplatindami po visą Europą. Jis tapo daugeliu valstybių ir miestų globėju: Anglijos, Katalonijos, Aragonijos, Gruzijos, Lietuvos, Portugalijos, Ligūrijos, Genujos, Venecijos. Šv. Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo visų ligų, spėjama, kad dėl to ir Lietuvoje jis buvo toks populiarus.

Pradėtas svarstymas dėl atliekų tvarkymo tarifų sostinėje, kurie turėtų daugeliui mažėti. Visgi pagal projektą matyti, kad didesnius gyvenamus plotus turintiems gyventojams jie gali ir padidėti. Naujas atliekų tvarkymo sistema turės daviklius, todėl bus tiksliau surenkamos atliekos apskaitomos tiksliau, iš padidėjusio surinkimo plotas bus pristatoma mažesnis kiekis, o šis keistas faktas kelia visokių klausimų ir minčių dėl buvusios tvarkos. Rinkliavą sudarys pastovioji ir kintamoji dalis. Kiekvienas pasiskaičiuoti būsimą tarifą gali čia: https://sivasa.lt/lt/naudinga-informacija-ir-nuorodos/vietines-rinkliavos-skaiciuokle/ . Visgi, planuoju siūlyti, kad skaičiavimas nebūtų tik susietas su gyvenamojo būsto plotu, nes pagal šią metodiką daliai gyventojų tarifas pabrangs. Po svarstymų, galutinį sprendimą Taryba turėtų priimti artimiausiame posėdyje, kovo 21 d.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnio g. 57, Vilniuje leista statyti kavos automatus, bet užkandžių automatus uždrausta. Pagrindinis motyvas, kad užkandžiai kenkia sveikatai ir kadangi mokyklose neleidžiama juos pardavinėti – tai ir ligoninėse neturėtų būti. Liko tik apgailestauti, nes automatuose užkandžiai būna ir šokoladukai, ir javainiai. Paieškojęs internete iškart radau, kad „kava įeina į mokiniams nerekomenduojamų produktų sąrašą“, o kiti turės problemų, kurie laikosi tokių rekomendacijų kaip, kad „Negalima gerti kavos nevalgius – būtina nors truputį užkąsti.“ Bet sprendimas buvo priimtas…

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 56

Patobulinta registracijos į sostinės darželius tvarka – naujos darželinukų grupės nuo šiol bus surenkamos ir sutartys pasirašomos mėnesiu anksčiau – dar iki prasidedant vasaros atostogoms.

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams. Šių metų e. registracijoje išskirtos mokymosi įstaigos į dvi grupes. Vienose su specialiais reikalavimais kaip įgyvendinančios specializuoto ugdymo krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus, kur priėmimas bus vykdomas iki kovo 31 d., į kitas mokyklas iki gegužės 31 d. Taip pat šių metų e. registracijoje išskirtos tos mokymosi įstaigos, kurios priima moksleivius iš viso Vilniaus, ne tik gyvenančius mokyklai priskirtoje teritorijoje. Tad sistema, mano manymu, mažiau skaidri ir sudėtinga, todėl visiems būtina gerai įsiskaityti į taisykles, nes prašymus pateikti bus galima tik iki 3 pasirenkamų mokyklų.

Virė diskusijos kodėl iš anksto paruoštas sprendimas tiesiog perduoti Žaliojo tilto skulptūras Lietuvos Respublikos Nuosavybėn, o ne išnagrinėtos galimybės parduoti, nuomoti ar skelbti aukcioną, ypač žinant, kad yra susidomėjimas jas eksponuoti pagal tokias taisykles, kokios bus pareikalautos.

Kristina Svirskytė paskirta į Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ direktoriaus pareigas.

Raimonda Jarienė paskirta į Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktoriaus pareigas.

Redas Kononenkas paskirtas į Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas.

Sergejus Neifachas paskirtas į Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus pareigas.

Sigitas Andraikėnas paskirtas į Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktoriaus pareigas.

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 55

2018 metai sostinėje paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Sąjūdžio metais.

Prieš 100 metų palaimintasis Jurgis Matulaitis buvo įšventintas Vilniaus vyskupu. Per septynerių metų vyskupystės laikotarpį palaimintasis Jurgis Matulaitis pasižymėjo europietiška kultūra, išmintingu veikimu, diplomatija, ir rūpinosi vilniečiais, nepaisydamas jų tautybės ir religijos. Vienas išskirtinių Jurgio Matulaičio darbų – Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimas, turėjęs didžiulę reikšmę Lietuvos valstybei ir bažnyčiai.

Šiais metais Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimui sukanka 30 metų, kuris įvyko Vilniuje. 1988 metų spalio 22–23 dienomis vykusiame Steigiamajame suvažiavime buvo sukurta Sąjūdžio programa, įstatai, valdymas, ir šis galingas judėjimas galiausiai atvedė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metų kovo 11-ąją.

Vilniaus miesto tarybos nariai patvirtino Vilniaus miesto biudžetą 2018 metams. Šiais metais jis sieks 622,2 mln. Eur ir bus 111,6 mln. Eur (21,9 proc.) didesnis, nei praėjusių metų. Sostinės savarankiškoms funkcijoms vykdyti suplanuota 390,9 mln. Eur (16,5 proc. daugiau nei pernai). Planuojama, jog tikslinės dotacijos sieks iki 159,2 mln., ES lėšos – 40,9 mln. eurų. Taip pat biudžetą dar papildys dotacijos iš valstybės biudžeto ir ES parama. Miesto plėtrai šiais metais suplanuota skirti 2,9 mln. Eur.

Taryba nutarė suteikti bevardei Vilniaus gatvei Šnipiškių seniūnijoje Lecho Kačynskio (lenk. Lech Kaczyński) vardą – tai gatvė, kuri tęsiasi nuo Planetariumo, kertant Konstitucijos pr., iki Lvovo gatvės prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato bei ribojasi su Jono Jablonskio skveru. Prezidentas Lechas Kačynskis dažnai lankėsi Vilniuje, buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine – aukščiausiu Lietuvos valstybės apdovanojimu.

Mano dideliam apgailestavimui, taryba atmetė manos siūlymą ir nutarė nesuteikti Vilniaus gatvei ir alėjai JAV Prezidento Ronaldo Vilsono Reigano (angl. Ronald Wilson Reagan) vardo. Ronaldas Vilsonas Reiganas nuo prezidentavimo pradžios reikalavo laisvės sovietų pavergtoms Europos šalims, visoms Baltijos tautoms ir visada aktyviais veiksmais rėmė jų nepriklausomybės siekį.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga vilniečiai ir miesto svečiai Vasario 16-ąją po Vilniaus miestą sostinės autobusais ir troleibusais keliaus nemokėdami, nes kelionės bus apmokamos iš Vilniaus biudžeto. Vasario 16-ąją nereikės aktyvinti bilietų viešajame transporte ar mobiliojoje programėlėje m.Ticket. Keleivių kontrolė tądien bilietų netikrins, bet stebės tvarką viešajame transporte. Tą dieną numatomi dideli eismo transporto pakeitimai.

Patvirtinti Vilniaus aglomeracijos triukšmo strateginius žemėlapiai: kelių, pagrindinių kelių ruožų, geležinkelių, orlaivių transportų ir pramoninės veiklos zonų strateginiai triukšmo žemėlapiai.

Pritarta Japoniško sodo įkūrimui teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR.54

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bevardžiam skverui Šnipiškių seniūnijoje taryba suteikė lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardą. Iki šiol oficialaus vardo neturėjęs, tačiau sutvarkytas ir lankymui visiškai pritaikytas skveras yra įsikūręs naujajame miesto centre, visai šalia Vilniaus miesto savivaldybės – tarp Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Lvovo gatvių. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – Jonas Jablonskis 1904–1906 m. gyveno netoliese esančiame Kalvarijų g. 20 name. Jonas Jablonskis, gyvenęs 1860-1930 m. buvo pirmasis sunorminęs literatūrinę lietuvių kalbą. Jis taip pat parašė keletą knygų, kuriose buvo nagrinėjamos lietuvių kalbos gramatikos taisyklės, redagavo tekstus žymiems lietuvių rašytojams Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Jonui Biliūnui ir kitiems.

Taryba patvirtino Vilniaus miesto Konkurencingumo ir inovacijų skatinimo komisiją. Į komisiją bus pakviesti įvairių sričių ekspertai, kurie teiks pasiūlymus, kaip skatinti konkurencingumą mieste, diegti skaitmenizacijos procesus savivaldybėje, kad inovacijos ir technologijos tarnautų žmonėms, kurtų geresnes sąlygas gyventi ir dirbti Vilniuje. Naujai suburta komisija nustatys gaires miesto inovacijų fondo veiklai, taip pat teiks siūlymus dėl Vilniaus – išmanaus miesto – koncepcijos ir strategijos, informacinių technologijų ir skaitmenizacijos procesų, inicijuos konferencijas, viešas diskusijas ir kitus renginius. Komisijos veikloje dalyvauti „Racionalios veiklos skatinimo (liberalai)“ frakcija paskyrė savo narį dr. Mindaugą Mačernį.

Pritarta siūlymui steigti Vilniaus miesto Inovacijų pramonės parką. Naujasis pramonės parkas bus įkurtas šalia Nemenčinės plento, Vismaliukuose, buvusio karinio poligono teritorijoje. Šiame parke bus kviečiamos kurtis gamybos įmonės, kuriančios gerai apmokamas darbo vietas bei plėtojančios aukštos pridėtinės vertės technologijas. Aukštos pridėtinės vertės investuotojai jau laukė sprendimo ir artimiausiu metu bus sukurtos 100 darbo vietų. Skaičiuojama, kad naujasis pramonės parkas sukurs iki 1000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, bus surenkama apie 5 mln. Eur mokesčių bei gaunama sukurta apie 30mln. Eur dydžio pridėtinės vertės.

Pritarta, kad būtų pradėti Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų tvarkybos darbai. Čia bus infrastruktūra kultūriniams renginiams tokiems kaip ekspozicijos, parodos, koncertai, spektakliai ir kiti renginiai iki 100 žmonių, bus poilsiui skirtas viešbutis, restoranas, dviračių takai vedantys į Vilniaus miesto centrą, bus atkurtos dvaro sodybos pastatai ir aplinka. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmai turėtų būti pritaikyti kultūrai, laisvalaikiui ir poilsiui.

Priimtas svarstymui Japoniško sodo įkūrimas teritorijoje prie lvovo ir geležinio vilko gatvių. Projekto siekiamas rezultatas – atkurtos (atnaujintos) teritorijos plotas, kuris sudaro 38.306 kv. m., siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų užimtumui bei investicijoms didėti Vilniaus mieste. Vienintelis neaiškus aspektas, kad bus kuriamos didelės stovėjimo vietos automobiliams, kas prieštarauja pačiai Vilniaus miesto iki šiol taikytai koncepcijai ir nuoseklumui, kad prioritetas visur teikiamas viešajam transportui, visur mažinant automobilių stovėjimo vietas.

Imtasi svarstyti per 210 kv. metrų patalpų Vašingtono aikštėje klausimą – buvusią partijos LR liberalų sąjūdžio būstinę Šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį siūloma suteikti penkeriems metams.

Jolitą Marcinkevičienę paskyrėm į Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus pareigas.

Nuomonė: Naujos automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schemos – ar tikrai tai tas kelias problemoms spręsti?

Vilnietis neskubėdamas ryte dviračiu pasiekia troleibusą iš kurio persėda į autobusą ir galiausiai po gero pusvalandžio pasiekia stovėjimo aikštelę, o toliau su automobiliu grįžta į namus ir per centrą, prigriebęs šeimyną, nuskuba į kitą miesto pusę dirbti… Park&Ride reiks pervadinti į Garage&Ride…

Argi viešuoju transportu naudotis sudaromos tinkamiausios sąlygos tik tada, kada uždraudžiama naudotis automobiliais? Logiška būtų manyti, kad sudaromos sąlygos kai daugiau yra autobusų, troleibusų (ar metro, tramvajų linijų ir t.t.), kai tas transportas laikosi kaip galima tikslesnio grafiko, kai stotelių kiekis didesnis ir jų tinklas yra tankesnis, pagaliau pradeda veikti visame pasaulyje naudojamas STOP mygtukas autobusuose… Bet apsirodo kitaip yra Vilniaus mieste. Nors lyg ir supratimas turėtų jau būti atsiradęs – juk kažkada, daug kur mažinant viešojo transporto linijas (pvz. tame pačiame Gedimino prospekte kažkada buvo troleibusų linija), vilniečiai – tikrai ne dėl savo mentaliteto – masiškai perėjo prie automobilių transporto, o tik blogėjančią tendenciją sustabdė greitieji autobusai. Atrodytų infrastruktūrą reikia iš visų jėgų ir toliau vystyti, ieškoti vilniečiams patogių variantų.

Ilgalaikėje perspektyvoje mėlynoje zonoje Vilniaus mieste gali atsirasti apie 14 tūkstančių parkavimo vietų, tad miesto taryboje patvirtintas sprendimas, kad jų būtų apie 7 tūkstančius! Koks tikslas? Na, po 10 metų bus tiek automobilių, kad tai bus taip kaip padarysim jau šiandien – dabar. Ateities problemas sukursim šiandien! Gyventojams reiks prisitaikyti, nes stovėjimo kainos tikrai brangs. Aišku, argumentai, kad negalima palikti kaip yra ir kažką reikia daryti– irgi yra rimti: jeigu nieko nedarysi – tai galiausiai reikės 10 juostų per miesto centrą…

Stipriai apsunkinus važinėti automobiliais Vilniaus miestas sudarys palankias sąlygas sistemoms „Statyk ir važiuok“ („Park&Ride“, „Bike&Ride“). Gera idėja sugadinama ir, kaip buvusi viena iš daugelio miesto galimybė, tampa tiesiog vienintelė galimybė. Tuo tarpu pačių aikštelių tokių kaip „Park&Ride“ ypač mažai, kad jos būtų pakeliui tarp namų ir darbo vietų.

Šitokiu projektu bus sudaromos, cituoju, „palankios sąlygos darniai centrinės miesto dalies urbanistinei ir infrastruktūros plėtrai, automobilių srautų mažėjimas centrinėje miesto dalyje, galimybė skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, dviračiais, vaikščioti pėsčiomis“. Kitaip tariant priversime vietoj dabartinių 10 – 30 min. sugaišti 1 ar 2 valandas ir keisti savo kasdienius įpročius. Argi tai padidins dirbančių vilniečių darbo našumą?.. kažkaip nemanau.

Taip pat su šiuo projektu atsiranda galimybė papildyti Savivaldybės biudžetą, o gautas pajamas panaudoti miesto viešosios infrastruktūros plėtrai. Daugeliui nagrinėjant tokį sprendimą vis kildavo mintis ar tai nėra piktnaudžiavimas turima valdžia, ar tai nėra noras leisti daugiau statyti miesto centre pastatų, ir aiškumo dėlei galiausiai nuo visą miestą apimančio sprendimo pereita prie kvartalų grupių, t. y. miesto rajonų.

Pabaigai norėtųsi, kad būtų pagerintas taip viešasis transportas, kad tokie stovėjimo apribojimo sprendimai būtų priimti ne bandant kažką per jėgą įgyvendinti, o tiesiog įteisinant atsiradusį patį faktą, kad dėl kažkokių priežasčių patogu keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis ir pilna tuščių stovėjimo vietų…

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR.53

Sostinės Taryba įgyvendindama teisės aktus ir tuo pačiu norėdama užtikrinti kokybišką atliekų tvarkymą ir kontrolę nusprendė, kad nauji atliekų vežėjai vilniečiams paslaugas pradės teikti jau kitų metų gegužės 1 dieną. Tokiu būdu nukeliama iš sausio 1 d. Norėta nustatyti balandžio 1 d., nes tai taip pat būtų termino pratęsimas, kuris yra numatytas tik kaip teisinė galimybė, bet pritarta, kad vis tiek terminas bus faktiškai nukeltas į gegužės mėnesį. Dauguma patikėjo, kad geranoriškai nebebus vilkinamas procesas. Taip pat Aplinkos ir energetikos komiteto prašymu sudarytas tikslus darbų pasiruošimo planas.

Nuo gegužės 1 dienos taip pat įsigalios vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tikintis, kad savaitės skirtumas problemų nesukels. Savivaldybės įmonės turės paruošti informacines sistemas, jas ištestuoti, įsigyti. Vežėjai turės pasiruošti tinkamai ir kokybiškai teikti paslaugas pagal naujas konkurso sąlygas – aprūpinti vilniečius konteineriais, juos sužymėti elektroniniais RFID žymekliais, įsigyti Euro 6 standarto šiukšliavežes, aprūpinti jas svėrimo įranga, instaliuoti GPS bei duomenų perdavimo sistemas. Iš viso yra numatyta 15 skirtingų rinkliavos dydžių: daugiabučiams ir individualiems namams, viešbučiams, gydymo, maitinimo bei kt. įstaigoms, sodininkų bendrijoms, nes kiekvieno jų veikla, turinti įtakos atliekų susidarymui, yra labai skirtinga, susidaro skirtingos jų aptarnavimo sąnaudos. Šiuo metu sostinėje vykdomas ES lėšomis finansuojamas požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektas, kurio metu mieste jau greitai atsiras daugiau kaip 600 modernių aikštelių. Jose gyventojams bus sudarytos visos sąlygos atliekų rūšiavimui.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo po pateikimo priimtas siūlymas kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą prašant paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį V. Mykolaičio-Putino g. 5. Šioje vietoje dabar stovi buvę Profesinių sąjungų rūmai, o Tarnybai priėmus šį sprendimą bei sklypui įgavus visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos statusą, ateityje šioje vietoje atsiras daugiafunkcis kultūros centras. Procedūros metu bus nutraukta pastato savininko teisė naudotis žemės sklypu ir sumokėta kompensacija už pastatą, kuri bus apskaičiuota atliekant individualų vertinimą. Kadangi žemė yra valstybės nuosavybė, už ją pastatų savininkui atlyginama nebus. Šioje vietoje bus įgyvendinamas modernios koncertų salės projektas.

Blogesnė žinia miesto centro gyventojams ir ten dirbantiems. Vilniečiai įpareigoti naudotis dviračiais, viešuoju transportu ir Park&Ride, o tai siekiama daryti drastiškai sumažinant automobiliams stovimų vietų skaičių. NT statytojai susidariusiose laisvuose vietose galės centrinėje miesto dalyje ir aplink jį pastatyti daugiau butų, ofisų ir pan. Dauguma tarybos narių patikėjo, kad vienam butui bus galima sudaryti 1 automobilio stovėjimo vietos galimybę, jeigu ji bus požeminė. Tuo tarpu automobilių stovėjimo vietos neužilgo bus apmokestinamos didesniu tarifu ir kaip numatyta ankstesniuose sprendimuose keliama tiek, kad apie 10% visada būtų laisvų vietų.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS NR. 52

Išklausyta informacija apie Gedimino kalną: delfi.lt, 15min.lt

Vilnius steigs inovacijų pramonės parką: bus sukurta 1000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Taryba pritarė siūlymui steigti Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką. Naujasis pramonės parkas bus įkurtas šalia Nemenčinės plento, Vismaliukuose, buvusio karinio poligono teritorijoje. Skaičiuojama, kad naujasis pramonės parkas sukurs iki 1000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, bus surenkama apie 5 mln. Eur mokesčių bei gaunama  sukurta apie 30mln. Eur dydžio pridėtinės vertės. Konkurencingos miesto ekonomikos kūrimas yra viena iš esminių sostinės plėtros krypčių.

Karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestis vilniečiams kitąmet bus mažesnis. Pritarta, kad AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) projektui, pagal kurį karšto vandens apskaitos prietaiso priežiūros mėnesinis mokestis sumažės 0,01 Eur, t. y. jis bus 0,93 Eur (su 21% PVM). AB Vilniaus šilumos tinklai prižiūri 190 tūkst. klientams įrengtų karšto vandens skaitiklių. Mažesnis mokestis bus taikomas nuo 2018 metų sausio mėnesio.

Turistų rinkliava Vilniuje atvers naujas perspektyvas turizmo plėtrai. Taryba balsų dauguma patvirtino turisto rinkliavos įvedimą. Rinkliava bus skaičiuojama nuo miesto svečių nakvynių skaičiaus. Per šešis šių metų mėnesius Vilniaus apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 0,5 mln. turistų, čia miesto svečiai praleido beveik 930 tūkst. naktų. 2019 m. per metus iš turistų rinkliavos į Vilniaus miesto biudžetą tikimasi papildomai surinkti apie 2,28 mln. Eur. Iš turistų rinkliavos surinktos lėšos bus panaudotos turizmo infrastruktūros plėtrai Vilniuje ir turistų pritraukimui į miestą. Konkrečias rinkliavos panaudojimo kryptis: miesto žinomumo didinimo, tarptautinio miesto pasiekiamumo gerinimo (pvz. skrydžių vystymo programa), konferencijų turizmo skatinimo ir turistinio Vilniaus patrauklumo didinimo.