Author: Mačernis, Dr. Mindaugas

Pritarta Šeškinės Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai, daugelio politikų ir žurnalistų įvardijamu kaip Nacionalinis stadijonas.

STT išvada pateikta sprendimo priėmimo metu: “Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas yra individualaus teisės akto, numatančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl koncesijos projekto, tačiau nereguliuojančio visuomeninių santykių (…)Specialiųjų tyrimų tarnyba neatliks minėto Sprendimo projekto antikorupcinio vertinimo.“

Tokias įvairias išvadas gavau kai domėjausi teisėsaugos dėl šiukšlių padėties Vilniaus mieste ir regione. Iš to aišku, kad miesto meras turi ypač didelius įgaliojimus ir yra tikrai atsakingas už bet kokią chaotinę veiklą, kurią tarybos nariai gali tik viešinti ir rodyti kur meluojama.

Uždegta žalia šviesa Šeškinės Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarties pateikimui. Tai reiškia, kad iki pritarimo sutarčiai lieka dar vienas tarybos pritarimas, kuris gali būtų jau kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje. Procesas ypač sunkiai valdomas, nes administratoriaus direktorius niekaip negali paaiškinti kodėl atsiranda kažkokie jo paties įsakymai, o po to dingsta.

Pritarta Vilniaus mero ir tarybos ataskaitai, bet ji bus savivaldybės administracijos platinama po savivaldos rinkimų kas manau yra visgi sąžininga, todėl palaikiau tokį sprendimą. Na, o man kaip įpareigotam įstatymo skelbti nuolatos savo ataskaitas viską galima rasti čia: patvirtintą variantą be papildomų pataisymų galima pasižiūrėti ir viešai skelbiame įraše youtube.com čia.

Vilniaus tarybos patvirtintas miesto biudžetas 2019 metams siekia 679,5 mln. Eur ir yra 9 proc. didesnis nei praėjusių metų. Mano nuomone, įskaitant realią infliaciją – tai jis yra nepakitęs, bet pinigai iš esmės persiskirstė daug kur juos sumažinant ar padidinant. Kai kur tiesiogiai, t.y. net ir neatsižvelgiant į infliaciją, o kai kur netiesiogiai, jeigu atsižvelgiama į inflaiciją ir padidėjusiais sąnaudas į darbuotojų algas.

Daugelis piktinosi, kad surinkta mažiau pinigų, o aš ižvelgiu teigiamų aspektų, kad pagaliau sumažinti nelogiški mokesčiai ir tai atsisipindi maženiame surinkime. Pasirodo mano mokeščių mažinimo siūlymams buvo pritariama ruošiantis šaukti  prieš rinkimus, kad mažiau bus surinkta mokesčių! O aš džiaugiuosi, kad mokesčių surinkimas pagaliau mikro žingsneliu panašesnis į liberalesnį, nors jos struktūra turėtų būti visai kitokia. Pasiteisinimas, kad tokie įstatymai – nėra pagrindas, nes šie mažesni surinkimai  jau faktas ir tai yra įrodymas!

Taigi, koks rezultatas. Prioritetinėmis sritimis išlieka švietimas, infrastruktūra ir socialinė apsauga. Pajamos savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti sudarys 404,1 mln. Eur, valstybės biudžeto dotacijos sieks iki 168,5 mln. Eur, ES lėšos – 69,4 mln. Eur, lėšų likučiai – 37,5 mln. Eur, o miesto skola per praėjusius metus sumažėjo nuo 244,2 iki 206,8 mln. Eur, per visą kadenciją – apie 180 mln. Eur.

Šiemet Vilniaus miesto biudžete prioritetai išliko panašūs į praėjusių metų ir jiems skirta daugiau lėšų: švietimui ir ugdymui skirta 326,5 mln. Eur, miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui –  144,4 mln. Eur, socialinei apsaugai – 68,9 mln. Eur, aplinkos apsaugai – 44,1 mln. Eur, kultūrai ir sportui – 21,6 mln. Eur, sveikatos apsaugai – 15,2 mln. Eur, ir kitoms sritims – 58,9 mln. Eur.

Švietimui ir kultūrai skirtos lėšos išaugo daugiau nei 28 mln. EUR. Šių lėšų dėka mieste bus kur kas daugiau vaikų vasaros stovyklų, bus atnaujinami stadionai prie Vilniaus mokyklų, šiais metais ir toliau bus tęsiama pradinukų visos dienos grupių programa, antrokų plaukimo pamokos. Taip pat planuojama įrengti apie 20 sporto aikštelių skirtingose miesto viešosiose erdvėse, numatoma tęsti renovacijos ir remonto darbus švietimo, kultūros ir sporto įstaigose.

Šiek tiek didėja lėšos socialinės apsaugos ir sveikatos sričiai, jos siekia 84,1 mln. EUR. Bus pradėtos planuotos socialinių būstų Vilniuje statybos, siekiant sumažinti dėl socialinio būsto besikreipiančių ir laukiančių žmonių skaičių. Sprendžiant neįgaliųjų judumo problemas ir siekiant kuo greičiau pritaikyti gyvenamąją aplinką, pirmą kartą biudžete bus skirtas finansavimas asmenims, savarankiškai pritaikantiems būstą, atsižvelgiant į specialius neįgaliųjų poreikius. Taip pat planuojama skirti didesnį dėmesį sveikos gyvensenos įgūdžių didinimui mokyklose.

Miesto infrastruktūrai bei tvarkymui numatytos lėšos, palyginus su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 30 mln. EUR. Kaip ir praėjusiais metais, jos bus skirtos Vilniaus viešojo transporto atnaujinimui, darnaus judumo bei saugaus eismo užtikrinimui mieste, taip pat gatvių remontui, žvyrkelių ir sodų gatvių asfaltavimui, tęsiama pėsčiųjų ir naujų dviračių takų plėtra, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, Neries krantinių modernizavimas, bus tęsiami reikšmingi atnaujinimai miesto apšvietime. Taip pat dalį lėšų planuojama skirti vienai svarbiausių miesto sankryžų, skiriančių Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. rekonstrukcijai. Tam iš viso planuojama skirti apie 168,1 mln. Eur.

Praėjusiais metais atidarytame Fabijoniškių baseine jau vyksta sportininkų ir vaikų treniruotės, o šiais metais bus tęsiami kiti miestui svarbūs didieji projektai – Lazdynų baseino statybos, bus ruošiama teritorija daugiafunkciam kompleksui Šeškinėje. Bus plėtojama vaizdo stebėjimo sistemos infrastruktūros plėtra, po kurios mieste turėtų atsirasti naujos 155 vaizdo stebėjimo kameros, kurios padės užtikrinti saugumą miestui svarbiuose taškuose. Apie 130 naujų vaizdo kamerų mieste buvo įrengta ir pernai.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus taryba priėmė rezoliuciją dėl galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir to pasekmių vilniečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje ir karalystės piliečiams, gyvenantiems sostinėje. Jungtinės Karalystės Premjerė, Vyriausybė, Parlamentas ir piliečiai raginami surasti demokratišką būdą visiškai sustabdyti abiem pusėms kenksmingą išstojimo procesą. Remiantis rezoliucija, Migracijos departamento, Vyriausybės, Seimo bei Europos Parlamento prašoma užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai neprarastų galimybės dirbti ir gyventi kartu su savo šeimomis Vilniuje, ir kad Lietuvos piliečiai taip pat nepraras galimybių Jungtinėje Karalystėje. Italijos valdžia praėjusių metų pabaigoje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tvirtai išreiškusia poziciją dėl Brexit keliamų nesklandumų. Taigi, Vilniuje išlaikoma politika, kad sienų statymas nėra geras problemų sprendimo būdas.

Seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veiklai nustaytas 30 Eur/mėn kompensacija, dauguma nesutiko mano pasiūlytam variantui bent skirti 50 Eur. Vilniaus meiste beveik trečdalis seniūnaičių vis dar nėra išrinkta, nors reikalinga surinkti tik 5% parašų, kas svyruoja nuo 50  iki 300 parašų. Pagal įstatymą, susirinkus naujai miesto tarybai, per pusę metų turi būti skelbiami nauji seniūnaičių rinkimai, todėl jų rinkimai numatomi 2019 metais.

Pardėta svarstymo procedūrą  Vilniaus miesto atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo iki 2023 metų programos patvirtinimo. Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, kurios plotas yra 401 km2 su 7467 daugiabučiais gyvenamaisiais namais buvo padalinta į 443 kvartalus. Kvartalų ribos buvo nustatytos įvertinant teritorijas pagal gatvių išsidėstymą, žemės naudojimo tikslinę paskirtį, užstatymo tipą, inžinerinių komunikacijų ir natūralius barjerus (reljefą, vandens telkinius, gamtines teritorijas), įvertintos Kaimynijų ribos.

“Skandalingasis tunelis” buvo vėl ignoruotas, t. y. nepritarta rezoliucijai, kuria kaip skundą teikė Palionių ir Zuikių gatvių gyventojų bendruomenės.

Eilinį kartą buvo pritarta perdavimui šilumos tinklų ir įrenginių AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn ir įstatinio kapitalo didinimo, kur vienintelis teigiamas aspektas, kad tokio turto perėmimui pritarė teismas.

Sostinės garbės piliečiais paskelbta mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima. Garbės piliečių šeima kultūros mylėtojams 2018 metais padovanojo neeilinę dovaną – MO muziejų, įkurtą asmenine šeimos iniciatyva. V. ir D. Butkų sukauptą 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Vilniaus Taryba aptarė reikšmingiausius įvykius ir sukaktis, minėtinus 2019-aisiais: metai paskelbti Vilniaus konsulato ir humanitarinės veiklos, Juozo Tumo Vaižganto ir Stanislovo Moniuškos metais. 2019-aisiais sukanka 80 metų, kai Vilniuje įsteigtas Lietuvos konsulatas, kuris tapo tiltu į laisvę ir gyvenimą šimtams žmonių nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos metais.Bus minima ir Lietuvių tautinio atgimimo žadintojo Juozo Tumo–Vaižganto 150 m. sukaktis. Kunigas, rašytojas XX a. pr. kūrė Vilniuje, gaivino kultūrinį ir pilietinį miesto gyvenimą, telkė lietuvių visuomenę. Dar viena svarbi data – gegužę sukaks 200 metų kompozitoriui ir dirigentui Stanislovui Moniuškai, kuris XIX a. viduryje savo kūryba ir veikla puoselėjo muzikinę Vilniaus kultūrą, garsino miestą.

Planuojamas šiųmetinis Vilniaus miesto biudžetas siekia 616,7 mln. Eur. Vilniaus miesto savivaldybė šių metų biudžetą formuos išlaikant tas pačias prioritetines sritis – saugumą, modernumą ir patogumą. Skaičiuojama, kad miesto skola per praėjusius metus yra sumažėjusi nuo 244,2 iki apytikriai 202,8 mln. Eur, per visą kadenciją – daugiau nei 180 mln. Eur. Šiais metais Vilniaus miesto biudžetą numatyta skirti toms pačioms prioritetinėms sritims kaip ir praėjusiais metais: švietimui ir ugdymui (288,2 mln. Eur), miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui (127,7 mln. Eur), socialinei apsaugai (64,6 mln. Eur), aplinkos apsaugai (43,3 mln. Eur), kultūros ir sporto plėtrai (19,7 mln. Eur), sveikatos apsaugai (13,0 mln. Eur) ir kitoms (60,2 mln. Eur). Biudžetas planuojamas metams į priekį, bet vis dar nepavyksta turėti bent trijų metų vizijos.

Vilniaus miesto taryba svarsto leisti miesto bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai” (VŠT), kartu su savivaldybe dalyvaujančiai tarptautinio Stokholmo arbitražo byloje prieš buvusią Vilniaus šilumos ūkio nuomininkę UAB „Vilniaus energija“ (VE) ir ją valdančią prancūzų kapitalo įmonę „Veolia Environnement S.A.“, pasitelkti finansinius išorės partnerius dėl arbitražo bylos išlaidų finansavimo. Bendra Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT šiuo metu reikalaujama suma viršija 350 mln. eurų.

Sostinės savivaldybė suplanavo naują didelį vaikų darželį Perkūnkiemyje, į kurį pakvies 440 vaikų. Nuspręsta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl dviejų sklypų Bieliūnų ir Perkūnkiemio g. perėmimo visuomenės poreikiams. Jų vietoje įrengs ir vaikų žaidimų aikštelę, ir erdvų darželį. Sklypas Bieliūnų g. 5 priklauso fiziniams asmenims. Kiti du sklypai – juridiniam asmeniui.

Pranešiau, kad taryboje veiklą toliau tęsiu nedalyvaudamas jokioje frakcijoje.

Teritorija aplink Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčią taps patraukli ir suburs dar daugiau bendruomenės. Sostinės savivaldybė savo lėšomis atliks projektavimo ir statybos darbus viešajai erdvei įrengti. Projektavimo darbai prasidės jau kitų metų sausio mėnesį. Beveik 1 hektaro ploto viešojoje erdvėje atsirastų tvarkingas skveras su laisvalaikio zonomis, pasivaikščiojimo takais. Sostinės lėšomis bus įrengta reikalinga infrastruktūra, pasodinti želdynai, įrengtas apšvietimas. Skvere planuojama įrengti apie 25 suoliukus ir vaikų žaidimų aikštelę. Bendruomenės renginiams ir šventėms numatyta aikštė. Vėliau visi įrenginiai ir infrastruktūra neatlygintinai bus perduoti Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčiai. Susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčios neatlygintinai perduoti aplink Grigiškių bažnyčią esančią teritoriją jau 2019 m. pradžioje bus pasirašytas 25 metams.

Suteiktos bevardėms Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto gatvėms šiuos pavadinimus:

• Beržiškių, Užupėnų, Rutkiškių, Antupių, Emilijos Vileišienės, gatvės lentelėje rašyti           E. Vileišienės g., Povilo Gaidelionio, gatvės lentelėje rašyti P. Gaidelionio g. (Naujininkų seniūnija);
• Turkų (Naujosios Vilnios seniūnija);
• Adomo Galdiko, gatvės lentelėje rašyti A. Galdiko g., Ugniagesių, Ismonių, Simno (Panerių seniūnija);
• Kamantų (Pilaitės seniūnija);
• Kamojos, Bugo, Pripetės, Paliepių, Laibiškių, Akmeniškių, Kalniškių (Rasų seniūnija).

Patikslintos šių Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto gatvių ašines linijas:

Kazimiero Jelskio, Parodų (Lazdynų seniūnija); Salininkų Sodų 15-osios, Nemėžėlės, Žybartonių (Naujininkų seniūnija); Jurgio Šlapelio (Naujosios Vilnios seniūnija); Tvankstos (Pilaitės seniūnija); Jono Glaubico (Pašilaičių seniūnija); Kišiniovo, Ušos, Murlinės, Galšios, Paplaujos (Rasų seniūnija); Paupio, Vilnios tako (Rasų, Senamiesčio seniūnijos); Aukštaičių (Senamiesčio seniūnija).

Vilnius prisijungė prie Europos miestų, gyvenančių pagal darnaus judumo principus. Taryba patvirtino Vilniaus darnaus judumo planą, kuris padės pasiekti balansą tarp skirtingų keliavimo būdų, judėti greičiau ir patogiau. Siekiama ir didesnio saugumo gatvėse, mažinti nelaimingų eismo įvykių skaičių, pagerinti oro kokybę, sumažinti triukšmą, kad vilniečiai gyventų sveikiau. Atskiras dėmesys skiriamas ir transporto ekologizavimo ir srautų paskirstymui, krovinių logistikos valdymui, ypač Senamiesčio zonoje. Svarbiausias siekis – mažinti automobilių sukuriamas neigiamas pasekmes: triukšmo ir taršos rodiklius, didinti saugą miesto erdvėse. Bus siekiama keisti tiek gatvių aplinką ir kokybę, tiek pačius automobilius – palaipsniui mažinti įprastu kuru varomų automobilių skaičių Vilniuje. Daug dėmesio bus skiriama automobiliais perkrautoms miesto erdvėms: siekiama atlaisvinti tokias erdves ir pritaikyti jas kokybiškam laisvalaikiui.