Posėdis buvo ypač sudėtingas ir be pertraukų tol kol nebeliko daugiau nei pusę tarybos narių: daugelis neištvėrė. Keisčiausia, kad tie kurie visaip stengėsi vilkinti patys lakstė po posėdžių salę, praleidinėjo klausimų svarstymus tam, kad pavalgytų… tie, kurie neturėjo jėgų būti ten, kur patys kėlė chaosą ir pradėjo kaltinti kitus dėl to, kad ėjo lauk iš posėdžio pavalgyti… Taigi teko man replikuoti ir GĖDINTI juos, nes niekur nebuvau išėjęs, o garsiausiai šaukiantys tikrai buvo išėję ir ne vieną kartą. Pilnai pritariau dirbti be pertraukos, nes svarstymai buvo ypač lėti… Tiesą sakant 5 valandas išbūti man nebuvo problemų ir galėjau toliau pilnai dirbti, nors ir iki pat ryto…
Taigi buvo priimti esminiai keturi sprendimai be eilės kitų: LONDONAS-VILNIUS skrydžių skatinimas, atpiginamas geriamas vanduo, miesto gatvių apšvietimas ir modernizavimas (3 metų projektas), 95 mln Eur skirta kiemų tvarkymui.
VILNIUS–LONDONAS–VILNIUS skrydžių skatinimui planuojama skirti 700 tūkst. Eur per metus. Gi 85% investuotojų teigia susidūrę su nesklandumais arba girdėję nusiskundimų iš kolegų keliaujant lėktuvais į Lietuvą ir iš jos. Lietuvos tarptautinių skrydžių sistemą vertina vidutiniškai ir net 40 proc. investuotojų ją vertina neigiamai. Tuo tarpu Londono Sičio finansinis centras yra vienas didžiausių pasaulyje, o tai reiškia iš ten galima pritraukti ypač daug investicijų ir jie patys yra ypač jautrūs kiekvienam signalui. Kadangi oro uostas yra Vilniuje, šia kryptimi jau naudojasi daug lietuvių (todėl jie kiek pigesni), tai visą tai išnaudoti kaip paruoštą kelią investicijoms į Vilnių bus skirta 700 tūkst. Eur per metus oro maršruto krypties Vilnius–Londonas rinkodaros priemonėms.
Vilniuje penktadaliu mažės geriamojo vandens kaina. Daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams paslaugų kaina mažės daugiau nei penktadaliu – nuo 1,71 iki 1,36 Eur. už kubinį metrą, gyvenantiems individualiuose namuose – 17 proc. iki 1,28 Eur. Tai reiškia sąskaita daugiabutyje vandens sąskaita mažės nuo 7,78 iki 6,44 euro. Galimybes mažinti kainas sudarė sėkmingai bendrovės „Vilniaus vandenys“ įgyvendintos efektyvumo didinimo priemonės. Įmonėms geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina taip pat mažės penktadaliu.
Per trejus metus Vilnius atsisakys mieste šiuo metu gatvių apšvietimui naudojamų natrio šviestuvų, pakeisdamas juos moderniais LED šviestuvais. Sostinės gatvių apšvietimą valdys kompiuterizuota nuotolinio apšvietimo stebėsenos, valdymo ir kontrolės sistema. Išlaidos elektrai sumažės perpus, o skirtumas bus naudojamas paskolai grąžinti. Taip pat bus pakeista dalis atramų, gembių, kabelių bei kitos gatvių apšvietimo įrangos ne mažiau kaip 85 km eksploatuojamo tinklo ruože. Paskutinį kartą šviestuvai Vilniuje buvo atnaujinami prieš dvidešimtmetį.
Į kaimynijas apsijungę vilniečiai patys spręs – kaip atsinaujintą savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą, tvorą, vaizdo kameras, sporto ar pramogų įrenginius, ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą. Kaimynijos turės pasirengti kvartalo atnaujinimo projektus. Pirmajame programos etape startuos penki pilotiniai kaimynijų projektai. S. Konarskio g. – 10 renovuotų daugiabučių (449 butai) namų kaimynija jau turi parengtus kiemų sutvarkymo projektinius pasiūlymus. Programos administratoriumi bus paskirta viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą”. Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą, pagal kurią sumokės 1288 naujai suformuotoms kaimynijoms už jų kvartalų atnaujinimą. Savivaldybė skirs po 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kvartalus. Skaičiuojama, kad panorėjus atsinaujinti visoms Vilniaus kaimynijoms, bus skirta beveik 100 mln. Eur. savivaldybės paramos.
O čia pagrindiniai pasiekimai su griūvančiu Gedimino kalnu… Kada gi jį perduos vyriausybė Vilniaus savivaldybei gelbėti?
